lunkausis

lùnkausis, -ė smob. (1) Kv, Kl, lunkaũsis (2) BŽ54 1. kas su nulinkusiomis ausimis, nulėpausis: Šuo, kurio nulenktos (nulinkusios) ausys, bus lùnkausis J. Kiaulė lùnkausė J. Ausys nuluzgusios – tikras lunkausis Plt. 2. prk. kas neprigirdi: Lùnkausi, ar negirdi nė ausimis – tėvas šauka tavi! Dr. Skrabink į kaktą tokiam lùnkausiuo Šts. Sakyk tam lunkausiuo balsiai, ans neprigirda gerai Ms.